Spauda plačiai rašo apie aplinkosaugos klausimus, tokius kaip klimato kaita, vandens užteršimas ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šios problemos tampa svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Dauguma žmonių mano, kad chemija ir chemijos pramonė kenkia aplinkai. Tačiau dauguma naujų pažangių mokslinių tyrimų chemijos srityje padeda sukurti ir pritaikyti aplinkai nekenksmingas medžiagas tuo pačiu išlaikant mums reikalingą kokybę ir gyvenimo būdą.
Mokslininkai prognozuoja revoliuciją buityje. Jie sukūrė naują gumos tipą, kuris pats gali susiklijuoti įplyšimo vietoje. Tokios gumos nereikia nei kaitinti, nei tepti klijais, o atsistačiusi medžiaga išlieka tokia pat elastinga kaip ir prieš tai, net jei būtų ištempta penkis kartus.
Mokslininkai sukūrė polimerinę medžiagą, kuri gali pati save atstatyti, kurioje ne tik visiškai dingsta lūžis ar įplyšimas, bet ir atsistato pradinės mechaninės savybės. Ši naujiena gali būti plačiai taikoma ir pramonėje, ir buityje.
Išradimo autorius yra Liudvikas Libleras, polimerinių medžiagų specialistas iš Paryžiaus aukštojo chemijos koledžo. Jo sukurta medžiaga gali atstatyti savo pažeistas vietas be jokio kaitinimo ar kitokio fizinio veiksmo. Straipsnis apie šią unikalią medžiagą spausdinamas žurnale Nature.
Viskas, ką reikia padaryti, tai suglausti suplyšusias ar sulūžusias polimero dalis ir truputį spustelti.
Pats išradimo autorius pažymi, kad sunku net numatyti visą šios medžiagos pritaikymo spektrą. Ją galima naudoti besiūlių batų gamyboje, perdavimo diržams gaminti bei įvairiems buitiniams guminiams daiktams gaminti.
Chemijos srities Nobelio premija atiteko vokiečiui mokslininkui Gerhardui Ertlui už cheminių procesų, vykstančių ant kietųjų paviršių, tyrimus, skelbia BBC.
Nobelio premija yra tarptautinis apdovanojimas, kurį teikia Nobelio fondas, įsikūręs Švedijos sotinėje Stokholme.
Kasmet nuo 1901 m. Nobelio premija teikiama už pasiekimus fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos ir literatūros srityse bei Nobelio taikos premija.
Šis apdovanojimas buvo paskelbtas trečiadienį Švedijos mokslų akademijoje.
Telefonu kalbėdamas su Akademijos atstovais, šiandien 71 gimtadienį švenčiantis G. Ertlas sakė, kad tai geriausia gimtadienio dovana, kokią tik galima padovanoti.
Paklaustas, kokia buvo jo reakcija išgirdus naujieną, profesorius G. Ertlas atsakė, kad jis neteko žado.
Kai vakar nobelio fizikos premiją gavo vokietis, buvau tikras, kad kitas vokietis tikrai negaus chemijos srities Nobelio premijos.
Tai didžiausia šlovė, kokia tik gali būti mokslininko gyvenime.
Chemijos srities Nobelio premija atiteko vokiečiui mokslininkui Gerhardui Ertlui už cheminių procesų, vykstančių ant kietųjų paviršių, tyrimus, skelbia BBC.
Nobelio premija yra tarptautinis apdovanojimas, kurį teikia Nobelio fondas, įsikūręs Švedijos sotinėje Stokholme.
Kasmet nuo 1901 m. Nobelio premija teikiama už pasiekimus fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos ir literatūros srityse bei Nobelio taikos premija.
Šis apdovanojimas buvo paskelbtas trečiadienį Švedijos mokslų akademijoje.
Telefonu kalbėdamas su Akademijos atstovais, šiandien 71 gimtadienį švenčiantis G. Ertlas sakė, kad tai geriausia gimtadienio dovana, kokią tik galima padovanoti.
Paklaustas, kokia buvo jo reakcija išgirdus naujieną, profesorius G. Ertlas atsakė, kad jis neteko žado.
Kai vakar nobelio fizikos premiją gavo vokietis, buvau tikras, kad kitas vokietis tikrai negaus chemijos srities Nobelio premijos.
Tai didžiausia šlovė, kokia tik gali būti mokslininko gyvenime.