Lietuvių fizikų idėja susidomėjo populiarus britų žurnalas
Lietuvos ir JAV mokslininkų idėja sulaukė populiaraus britų fizikos žurnalo Physics World" (Fizikos pasaulis) dėmesio. Rugpjūčio 1-ąją žurnalas aprašė mokslininkų pasiūlytą ir išnagrinėtą idėją eksperimentiškai įgyvendinti šaltų atomų sukinio tranzistorių. Kartu su dviem amerikiečiais, Lietuvoje idėją kūrė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) mokslininkai Gediminas Juzeliūnas ir Julius Ruseckas. Apie tai DELFI kalbėjosi su vienu idėjos autorių, VU TFAI vyriausiuoju instituto mokslo darbuotoju, 2007 m. Nacionalinės mokslo premijos laureatu Gediminu Juzeliūnu.
Tėvynėje išjuoktas lietuvių atradimas padarė perversmą technologijų srityje
Puikiai tamsoje ar 3 km gylyje po vandeniu filmuojančių japoniškų vaizdo kamerų vartotojai nė neįtaria, kad prie šio atsiradimo prisidėjo lietuvių mokslininkai. Tiesa, už šį išradimą jie negavo nė cento, kadangi tėvynėje savo laiku jis buvo išjuoktas kaip prieštaraujantis fizikos dėsniams. Nesuskubus jo užpatentuoti, tai padarė japonai.
Ši istorija mus nukelia į gūdžius sovietmečio laikus. Pastebėjome, kad vienas sugertas kvantas sukuria elektronus, kurie bėgdami generuoja vieni kitus, todėl jų atsiranda labai daug. 1980 m. paskelbėme apie tai straipsnį, tačiau mumis niekas nepatikėjo. Esą tai prieštarauja fizikos dėsniams
Lietuvos moksleiviai tarptautinėje chemijos olimpiadoje
Keturiasdešimtoji tarptautinė chemijos olimpiada vykusi Budapešte, Vengrijoje, Lietuvos mokiniams buvo ypač sėkminga. Į Lietuvą grįžtama su aukso ir bronzos medaliais. Chemijos olimpiados auksą pelnė abiturientė Roberta Pocevičiūtė (VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazija). Ši mokinė pernai iš Maskvoje vykusios chemijos olimpiados grįžo su pagyrimo raštu, praneša Švietimo ir mokslo ministerija.
Bronzos medaliais šiemet apdovanoti abiturientai Sandra Stanionytė (Vilniaus licėjus), Mindaugas Jakutis (VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazija) ir vienuoliktokas Ignas Anikevičius (Vilniaus licėjus).
Sunaikinta 33 proc. visų žinomų pasaulio cheminių ginklų atsargų
Šiuo metu pasaulyje sunaikinta 33 proc. žinomų cheminių ginklų atsargų. Apie tai pranešė Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Techninio sekretoriato direktorius Rogelio Pfirteris, rašo newsru.com. Pasak R. Pfirterio, tiek cheminių ginklų sunaikino 6 valstybės, kurios prieš prisijungdamos prie Konvencijos dėl cheminio ginklo uždraudimo paskelbė iš viso turinčios apie 70 t cheminių ginklų.
R. Pfirterio teigimu, 1997 m. įsigaliojus konvencijai, daugiausiai cheminių ginklų turėjo Rusija (40 tūkst. t) ir JAV (28 tūkst. t). Šiuo metu Rusija sunaikino nuo 28 iki 30 proc. turėtų ginklų, JAV virš 50 proc.
Nerimą kelia tai, kad prie konvencijos dar neprisijungė 11 Jungtinių Tautų organizacijai priklausančių šalių, kaip antai Egiptas, Izraelis, Sirija, Libanas, Irakas, Kinija, Birma ir dar kelios.
Problematiškiausios 3 valstybės Sirija, Egiptas ir Izraelis: Izraelis pasirašė konvenciją, tačiau dar neratifikavo, Sirija ir Egiptas konvencijos nepasirašė.
Šiaurės Korėja iki šiol atsisako pradėti derybas su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija. R. Pfirteris teigė, kad šios šalys skatinamos prisijungti prie organizacijos ir kad artimiausiu metu pusė šalių turėtų prisijungti prie konvencijos.
Dažikliai, emulgatoriai, tirštikliai yra daugelyje parduotuvėse surandamų produktų. Deja, pramonėje naudojami maistiniai priedai gali tapti sveikatos priešu.
Žinomi nuo neatmenamų laikų
Maistiniai priedai tai natūralios arba sintetinės cheminės medžiagos, kurių pridedama į maisto produktus siekiant suteikti jiems atitinkamų savybių, pavyzdžiui, pagerinti skonį ir kvapą, padidinti maistinę vertę, užkirsti kelią produktų gedimui ir t. t. Tačiau šioje srityje ne viskas aišku. Daug kas priklauso nuo elementaraus gamintojų sąžiningumo ir padorumo, nuo to, kokiais kiekiais priedai naudojami siekiant produktui suteikti patrauklią prekinę išvaizdą.
Maistiniai priedai ne mūsų aukštųjų technologijų amžiaus išradimas. Druska, soda, prieskoniai žmonėms žinomi nuo neatmenamų laikų. Tikrasis jų panaudojimo apogėjus pasiektas tik XX maistinės chemijos amžiuje. Su priedais buvo siejamos didelės viltys. Ir jos absoliučiai pasiteisino. Mat maistinių priedų dėka pavyko sukurti didelį asortimentą apetitą keliančių, ilgai išsilaikančių produktų.
Maisto gerintojai buvo pradėti gaminti masiškai. Dešros tapo švelniai rausvos, jogurtai išlaikė šviežių vaisių skonį, o keksai nesensta ištisus mėnesius. Produktų patrauklumą ir jaunystę išsaugo būtent maistiniai priedai, naudojami kaip dažikliai, tirštikliai, skonio stiprintojai, konservantai.
Ant pakuotės jie žymimi raide E. Įvairių maistinių priedų baimintis nereikėtų, nes dauguma jų, aišku, jei laikomasi receptūros, žalos sveikatai nedaro. Išimtis tie priedai, kuriuos pavienių žmonių organizmai atmeta.
