<h3 align="justify"> </h3> <h3 align="justify"> </h3> <h3 align="justify">Žinomi nuo neatmenamų laikų </h3> <p align="justify"><font size="2">Maistiniai priedai tai natūralios arba sintetinės cheminės medžiagos, kurių pridedama į maisto produktus siekiant suteikti jiems atitinkamų savybių, pavyzdžiui, pagerinti skonį ir kvapą, padidinti maistinę vertę, užkirsti kelią produktų gedimui ir t. t. Tačiau šioje srityje ne viskas aišku. Daug kas priklauso nuo elementaraus gamintojų sąžiningumo ir padorumo, nuo to, kokiais kiekiais priedai naudojami siekiant produktui suteikti patrauklią prekinę išvaizdą. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Maistiniai priedai ne mūsų aukštųjų technologijų amžiaus išradimas. Druska, soda, prieskoniai žmonėms žinomi nuo neatmenamų laikų. Tikrasis jų panaudojimo apogėjus pasiektas tik XX maistinės chemijos amžiuje. Su priedais buvo siejamos didelės viltys. Ir jos absoliučiai pasiteisino. Mat maistinių priedų dėka pavyko sukurti didelį asortimentą apetitą keliančių, ilgai išsilaikančių produktų. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Maisto gerintojai buvo pradėti gaminti masiškai. Dešros tapo švelniai rausvos, jogurtai išlaikė šviežių vaisių skonį, o keksai nesensta ištisus mėnesius. Produktų patrauklumą ir jaunystę išsaugo būtent maistiniai priedai, naudojami kaip dažikliai, tirštikliai, skonio stiprintojai, konservantai. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Ant pakuotės jie žymimi raide E. Įvairių maistinių priedų baimintis nereikėtų, nes dauguma jų, aišku, jei laikomasi receptūros, žalos sveikatai nedaro. Išimtis tie priedai, kuriuos pavienių žmonių organizmai atmeta. </font></p> <h3 align="justify">Orientuotis padeda kodai </h3> <p align="justify"><font size="2">Paprastai ant produktų pakuotės būna užrašyta raidė E su skaičiumi. Jis padeda orientuotis priedų gausybėje. Pavyzdžiui, E 152 visiškai nekenksminga aktyvuota anglis, E 1404 krakmolas, o E 500 soda. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Kodais E 100E 182 žymimi dažikliai, sustiprinantys arba atkuriantys produkto spalvą, o kodais E 200E 299 konservantai, pailginantys produktų vartojimo laiką (saugojimo nuo mikrobų, grybelių ir bakteriofagų laiką). Į tą pačią grupę dar įtraukti ir cheminiai sterilizuojantys priedai, naudojami vynams brandinti, taip pat dezinfekuojančios medžiagos. </font></p> <p align="justify"><font size="2">E 300E 399 medžiagos, apsaugančios produktus nuo rūgimo, riebalus nuo apkartimo, o supjaustytus vaisus ir daržoves nuo spalvos pakeitimo. E 400E 499 tai stabilizatoriai, tirštikliai, emulgatoriai, kurių paskirtis išsaugoti produkto konsistenciją, taip pat padidinti jo tirštumą. E 500599 pH reguliatoriai, E 600699 aromatizatoriai, sustiprinantys produkto skonį ir aromatą. </font></p> <p align="justify"><font size="2">E 900E 1521 visos kitos medžiagos, pagerinančios miltų ir duonos būklę, taip pat hermetikai, saldikliai, įpakavimo dujos, produktų tekstūros gerintojai. Maistinių priedų, ženklinamų numeriais E 700E 899, kol kas neegzistuoja. Šie kodai yra rezervuoti naujoms medžiagoms, kurių pasirodymas ne už kalnų. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Išsamiai pagrindiniai E kodai surašyti štai <span class="link-external"> <a target="_blank" href="http://www.aai.lt/alergija/alergenai/maist/maist_priedai.htm"> šiame puslapyje</a></span>. </font></p> <h3 align="justify">Priešininkų armija didėja </h3> <p align="justify"><font size="2">Beje, mokslininkai nemano apsistoti ties tuo, kas pasiekta. Prognozuojama, kad XXI amžiaus pabaigoje mūsų racionus gali sudaryti vien tik maistiniai priedai. Skamba fantastiškai, ir net truputį kraupokai, tačiau derėtų prisiminti, kad panašūs produktai jau egzistuoja. Tačiau visuomenė panašaus entuziazmo nepalaiko. Maistinių priedų priešininkų armija nuolat didėja. Kodėl? </font></p> <p align="justify"><font size="2">Problema ta, kad ne visi priedai ištyrinėti, pavyzdžiui, saldikliai, dirbtiniai cukraus pakaitalai sorbitas (E 420), aspartamas (E 951), sacharinas (E 954) ir kiti. Ilgą laiką medikai juos laikė absoliučiai nekenksmingais žmogui ir skirdavo cukraus pakaitalus sergantiems diabetu bei norintiems suliesėti. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais išaiškėjo, kad sacharinas yra kancerogenas (nuodas). Jo gavę laboratoriniai gyvūnai susirgdavo vėžiu, tiesa, tik tuo atveju, jeigu suėsdavo tokį sacharino kiekį, kuris atitikdavo jų svorį. Nė vienas žmogus tiek jo nepajėgs suvalgyti, vadinasi, ir vėžio rizika gerokai sumažėja. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Didelis sorbito kiekis (10 gramų ir daugiau) gali sukelti žarnyno ir skrandžio veiklos nepakankamumą ir tapti diarėjos priežastimi. Be to, sorbitas gali padidinti dirglios storosios žarnos sindromą ir fruktozės pasisavinimo procesą. </font></p> <p align="justify"><font size="2">XXI amžiuje maisto priedų istoriją taip pat ėmė lydėti skandalai. 2000 metų liepą JAV vartotojų teisių gynimo draugija kreipėsi į Maisto produktų ir medikamentų kontrolės valdybą, reikalaudama, kad būtų nustota pardavinėti gaminius, praturtintus vienomis ar kitomis medžiagomis. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Kalbėta apie apelsinų sultis su kalciu, sausainius su antioksidantais, margariną, sumažinantį blogojo cholesterolio kiekį, pyragus su maistine ląsteliena, taip pat apie gėrimus, sausuosius pusryčius ir traškučius, pagamintus augalinės žaliavos pagrindu. Argumentuodami savo reikalavimus, draugijos nariai pareiškė, kad atitinkami priedai gali trukdyti vaistiniams preparatams veikti. </font></p> <h3 align="justify">Atidžiau skaitykite sudėtį </h3> <p align="justify"><font size="2">2003 metų sausį visuomenės dėmesio centre atsidūrė maisto dažikliai, tiksliau, vienas iš jų kantaksantinas. Žmonės jo maistui nevartoja, o štai į lašišų, upėtakių, vištų pašarą jo deda, kad jis įgautų gražią spalvą. Speciali ES komisija nustatė, kad egzistuoja ryšys tarp padidinto gyvūnų kantaksantino vartojimo ir žmonių regėjimo problemų. Tačiau patį didžiausią audrą sukėlė britų profesoriaus Džino Stivensono pranešimas. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Anglijos Sauthemptono universiteto mokslininkų tyrinėjimo objektu tapo penkiamečiai dvyniai Maiklas ir Kristoferis Parkeriai. Dvi savaites Maiklui nebuvo leista valgyti saldainių Smarties ir Sunny Delight, gerti raudonos spalvos ir gazuotų gėrimų bei kitų produktų su cheminiais priedais. Dvynukių mama Linn Parker taip apibūdino eksperimento rezultatus: Jau antrąją dieną pastebėjau permainų Maiklo elgesyje. Jis tapo gerokai paklusnesnis, atsirado humoro jausmas, jis noriai bendravo. Namie sumažėjo streso lygis, berniukai tapo ne tokie agresyvūs. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Apie maistinių priedų įtaką paauglių elgesiui pranešė ir mokslininkai iš Australijos. Jie nustatė, kad kalcio propionatas (E 282), dedamas į duoną, kaip konservuojanti medžiaga, gali sukelti stiprius nuotaikos pokyčius, miego sutrikimus. </font></p> <p align="justify"><font size="2">2005 metų balandį tarptautinė tyrinėtojų grupė, vadovaujama Malkolmo Grivso, pareiškė, kad maistiniai priedai (dažikliai, prieskoniai ir konservantai ) yra 0, 60, 8 proc. chroniškos dilgėlinės ligos atvejų priežastimi. </font></p> <p align="justify"><font size="2">Ir vis dėlto reikia žvelgti tiesai į akis. Šiandien be maistinių priedų žmonija negali išsiversti, nes būtent jie, o ne žemės ūkis gali duoti 10 procentų kasmetinio maisto pramonės produktų augimo, be kurio Žemės gyventojai tiesiog atsidurtų ties bado riba. Kitas dalykas, kad jie privalo būti maksimaliai saugūs sveikatai. Ir vis dėlto neverta prarasti budrumo ir dėmesingai skaityti tai, kas parašyta ant pakuočių. </font></p>
