Anksčiau valentingumą apibūdindavo kaip vieno atomo savybę prijungti tam tikrą kitų elementų skaičių. Vėliau valentingumas buvo susietas su nesuporuotų elektronų, sudarančių tarp atomų jungtis, skaičiumi. Pavyzdžiui:
H(1s1) valentingumas yra 1, He(1s2) valentingumas yra 0, Be(1s22s2) valentingumas yra 2 (nes vienas 2s elektronas pereina į sužadintą 2p orbitalę Be*1s22s12p1).
Valentingumas lygus elektronų porų, jungiančių tą atomą su kitų elementų atomais, skaičiui.
Dažnai atomo valentingumas junginyje lygus periodinės sistemos grupės, kurioje yra elementas, numeriui. Tačiau antrojo periodo elementų valentingumas ne visuomet sutampa su grupės numeriu ir nebūna didesnis nei 4.
Sudėtingose molekulėse nustatyti valentingumą sunku, todėl dažnai vartojama oksidacijoslaipsnio savoka. Tai formalus ir lengviau apskaičiuojamas dydis.
Oksidacijos laipsnio ir valentingumo skaičiavimo pavyzdžiai:
Parašė Vaiduoklis
05-12-2012 ·
0 Komentarai ·
8993 Skaityta ·
