Chemijos ir kitų gamtos mokslų mėgėjų svetainė
Pagrindinis · Diskusijos · Komentarai · Chemijos knyga · Chemijos žinynas · Egzaminų užduotys · Skaičiuoklis · Klausimynas · Bandymai su aprašymais · Reagentų gamyba · Cheminių medž. parduotuvės · Albumas · Naujienos · Straipsniai
Apie chemija.org
Svetainės archyvas


Pristatymas skaidrėse
Atsitiktinė foto
Adeninas

Prisijungti
Vartotojas:

Slaptažodis:
Atsiminti šiame puslapyje


Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Naujausi uždaviniai
chloroformas
» uždavinys su tankiu
iliuzijama
» Jonai
Sama
» Padėkit pabaigti spęsti uždavinį
mamule
»
brolis
» mases dalis
cheetaH
»
alkanas
» 982 uzdavinys
AIVONA
» SKAIČIAVIMAI PAGAL TERMOCHEMINES LYGTIS
Chemijalife
» Hidratai
Chemijasks
» Dujų tūrio išsiskyrimas
Apklausa
Kaip rūpinatės savo sveikata?

Sportuoju
Sportuoju
33% [15 Balsai]

Sveikai maitinuosi
Sveikai maitinuosi
13% [6 Balsai]

Daug žaidžiu su kompiuteriu
Daug žaidžiu su kompiuteriu
9% [4 Balsai]

Geriu vitaminus
Geriu vitaminus
24% [11 Balsai]

Sąžiningai vykdau visus aukščiau esančius punktus
Sąžiningai vykdau visus aukščiau esančius punktus
7% [3 Balsai]

Nesirūpinu
Nesirūpinu
15% [7 Balsai]

Balsai: 46
Pradėtas:
Baigtas:

Rezultatai
Komentarai

Baigtas:
Archyvas
Nobelio premijos
CodeAve.com(Random JavaScript Text) 1975 metais pusė chemijos Nobelio premijos atiteko kroatui Vladimir Prelog 'už darbus organinių molekulių ir reakcijų stereochemijoje'. V. Prelog pavardę, besimokantys organinę chemiją turėtų būti girdėję iš Cahn–Ingold–Prelog pakaitų vyresniškumo taisyklių, naudojamų chiralinių ir cis-trans izomerija pasižyminčių junginių nomenklatūroje.

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 1
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 4,025
Naujausias narys: verkacatosc1976

Vartotojų istorija:

Vaiduoklis 1 Diena
verkacatosc197619 Savaitės
apamsioree197519 Savaitės
alinawhcon197519 Savaitės
sancnivibre197019 Savaitės
inicjater198220 Savaitės
×
 
Tinkinta paieška
Rūšiuoti pagal:
Relevance
Relevance
Date
Neišspręsta: 46 / Uždavinyne: 163

Sunkių uždavinių pateikimas
Bandymai su aprašymais
44. Reakcijos, kurių metu susidaro nuosėdos 2 dal.
43. Reakcijos, kurių metu susidaro nuosėdos 1 dal.
42. Tirpalas, "praryjantis" kalio premanganato tirpalo spalvą
41. Vario degimas acetono garuose
38. Rudi dūmai
Pagrindiniai chemijoje naudojami reagentai
Chemijos žinynas
Kai kurių medžiagų ir jonų standartinės susidarymo entalpijos
Metalų lydimosi ir virimo temperatūros
Pagrindinės vidurinės mokyklos chemijos formulės vienoje vietoje
Kai kurios cheminės medžiagos
Organinių medžiagų nustatymas
Dujų nustatymas
Jonų atpažinimo reakcijos
Peržiūrėti visą chemijos žinyną
Chemijos knyga
Oksidacijos laipsnis
Peržiūrėti visą chemijos knygą
Valentingumas

VALENTINGUMAS

Anksčiau valentingumą apibūdindavo kaip vieno atomo savybę prijungti tam tikrą kitų elementų skaičių. Vėliau valentingumas buvo susietas su nesuporuotų elektronų, sudarančių tarp atomų jungtis, skaičiumi. Pavyzdžiui:

H(1s1) valentingumas yra 1, He(1s2) valentingumas yra 0, Be(1s22s2) valentingumas yra 2 (nes vienas 2s elektronas pereina į sužadintą 2p orbitalę Be*1s22s12p1).

Valentingumas lygus elektronų porų, jungiančių tą atomą su kitų elementų atomais, skaičiui.

Dažnai atomo valentingumas junginyje lygus periodinės sistemos grupės, kurioje yra elementas, numeriui. Tačiau antrojo periodo elementų valentingumas ne visuomet sutampa su grupės numeriu ir nebūna didesnis nei 4.

Sudėtingose molekulėse nustatyti valentingumą sunku, todėl dažnai vartojama oksidacijos laipsnio savoka. Tai formalus ir lengviau apskaičiuojamas dydis.

Oksidacijos laipsnio ir valentingumo skaičiavimo pavyzdžiai:



Parašė Vaiduoklis 05-12-2012 · 0 Komentarai · 8994 Skaityta · Spausdinti
Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą 
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą .
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Info apie psl. Info apie sistema