CodeAve.com(Random JavaScript Text)
1959 metais chemijos Nobelio premija atiteko mokslininkui iš tuometinės Čekoslovakijos Jaroslav Heyrovsky už poliarografinių analizės metodų atradimą ir ištobulinimą.
Ar galit kas padeti su siuo pratimu? Apskaiciuokite vandenilio turi (n.s), kuris issiskirs suregavus 34,5g natrio ir 1 molio etilenglikolis (1,2-etandiolis), Labai prasau ((
Linux69 parašė:
Ar galit kas padeti su siuo pratimu? Apskaiciuokite vandenilio turi (n.s), kuris issiskirs suregavus 34,5g natrio ir 1 molio etilenglikolis (1,2-etandiolis), Labai prasau((
o mes prašome laikytis forumo taisyklių, uždavinius kelti į Sprendyklą, taip pat nepainioti organinės chemijos su neorganine bei pačiam pasistengti bent kiek pasimokyti.
Kodėl metalų gaisrų negalima gesinti CO2 gesintuvais, tačiau patariama gesinti milteliniais (Na2CO3) gesintuvais?
jei pamenu iš CO2 gesintuvo išeinčios dujos atšala iki -70laips.C o Na2CO3 skyla 700 ar 800laips.C gal tai turi įtakos?
pradedantysis parašė:
Kodėl metalų gaisrų negalima gesinti CO2 gesintuvais, tačiau patariama gesinti milteliniais (Na2CO3) gesintuvais?
jei pamenu iš CO2 gesintuvo išeinčios dujos atšala iki -70laips.C o Na2CO3 skyla 700 ar 800laips.C gal tai turi įtakos?
ne apie visus metalus, bet apie magnį : http://lt.wikipedia.org/wiki/Magnis jis reaguoja su CO2
Sveiki, norėjau paklaust, kodėl NaCl reakcijoje gaunant HCl dujas tirpinant vandenyje, kad susidarytų HCl (aq.) būtina naudoti tik H2SO4 rūgštį, HNO3 draudžiama?
Gal kas ir žinotų, bet tikriausiai niekas nesupranta ko tu nori.
Kaip Pradedantysis minėjo pamėgink performuluoti klausimą, sudėti skyrybos ženklus ir naudoti lietuviškas raides.
Sveiki, reikia pagalbos .
Nesuprantu reakcijos greičiui apskaičiuoti reikalingo reagentų koncentracijos pokyčio reikšmės. Skaitant 12 kl vadovėlį buvo tokių pavyzdžių kai reagento koncentracijos pokytis skaičiuojamas surenkant dujas .
pvz. reakcijoje 2H2O2-->2H2O+O2 pagal išsiskiriantį deguonį skaičiuojama jog H2O2 koncentracija sumažėjo 2 kartus tiek kiek išsiskyrė deguonies pvz 1l ir 1mol/l konc tirpale išsiskyrus 0,25mol O2 aišku jog skilo 0,5mol H2O2 taigi jo koncentracijos pokytis 0,5mol/l .
Tačiau juk reakcijos metu tirpalo ir šeip inde buvusių medžiagų tūris turėjo pasikeisti nes išsiskyrė dujos ir toks pat tirpiklis(H2O), tad ar galima sakyti jog pradinė koncentracija pasikeitė 0,5mol/l kai paties tirpalo tūris pasikeitė?
Tai ką aš noriu pasakyti paremsiu pavyzdžiu - 1l pradinio tirpalo būtų ištirpę 1mol medžiagos kuriai reaguojant jos kiekis sumažėja 0,5mol o tirpalo tūris dėl produktų padidėjo sakykim grubiai 0,5l, jei skaičiuosim paties reagento koncentraciją tirpale jai pakitus ji bus 0,33333...mol/l , lyginant su pradine koncentracija tai skirtumas lygus 0,66666......mol/l
Tačiau jegu skaičiuosiu taip kaip vadovėlyje koncentracijos pokytis bus paprasčiausiai 0,5mol/l taip supratau jog tas pokytis tai reagento kiekio pokytis jeigu laikysime jog tirpalo tūris matavimo momentu lieka toks pat kaip pradinis?
Nors šlapia lenta per galvą daužyk, niekaip nesuprantu tokio iš pažiros nesudėtingo dalyko.
Azotukas parašė:
Neblogas klausimas. Manau reakcijose, kur reagentai ir produktai būna kelių būsenų, molinės koncentracijos pokytį galima nagrinėti tik uždaroje sistemoje. Pavyzdžiui, turi uždarą 1l talpos indą ir pastovią temperatūrą, tuomet H2O2 skils iki tam tikros pusiausvyros, (tol kol deguonis galės tirpti vandenyje, dar gal kažkiek vietos atsilaisvintų, jei H2O molekulės užima mažesnį tūrį už H2O2), poto dėl slegio ir kitų veiksnių deguonis nebesusidarys.
Neuždaroje (kur dujos gali skirtis kiek nori) turbūt tikslu nagrinėti masės ir tūrio pokyčius atskirai.
Suprantu ką nori pasakyti, skirtingomis sąlygomis ir reakcija vyks kitaip ir koncentracijos keisis skirtingai.
Visgi vieno aš dar nesuprantu - sakykime vienodomis sąlygomis vykstant reakcijai norime išmatuoti koncentracijos pokytį tirpale,
pvz. kaip knygoje - paimame išsiskiriančias dujas , pagal jas paskaičiuojame kiek reagento sumažėjo tirpale tą kiekį padaliname iš tirpalo tūrio (tokio koks buvo pradžioje reakcijos) lyg ir gauname koncentracijos pokytį(taip vadovėlyje viskas daroma)
dabar pamėginkime apskaičiuoti tą patį koncentracijos pokytį imdami tirpalo mėginį ir matuodami likusio reagento koncentraciją , žinome jog dėl reakcijos tirpalo tūris dabar skiriasi nuo pradinio, ką darysim?
Rašoma jog koncentracijos pokytis išmatuoti galimas abiem būdais t.y. razultatai abiem atvejais turėtų sutapti .
Aš manau reikėtų išmatuoti tirpalo tūrio pokytį sakykim jeigu 100ml tirpalo tūris padidėjo 10ml (dabar jau yra 110ml) tai turbūt mūsų imamo mėginio tūris turėtų būti proporcingas tūrio padidėjimui pvz vietoje 10 ml mėginio imsime 11ml ir skaičiuodami reagento koncentraciją vistiek dalinsime jo kiekį iš pradinio tūrio(10ml)? (žinoma visur čia kalbu apie molinę koncentraciją tik dėl trumpumo rašau: "koncentracija"
Klausimas iš cheminės pusiausvyros.
Ar visais atvejais padidinus vienos iš reaguojančių medžiagų koncentracijas sutriks pusiausvyra?
Juk dėl to pusiausvyros konstanta nepakinta , pasikeičia tik reakcijos greitis o medžiagų santykis nusistovėjus pusiausvyrai nepakinta taip?
Man atrodo, kad gali reakcijos p. k. jei reakcija yra heterogeninė (reakcijoje dalyvauja kietos medžiagos ir skyščiai) reakcijos p. k. bus lygi reakcijoje dalyvavusių dujų konc. pvz.
CaCO3(k) <=> CO2(d) + CaO(k)
K= C CO2
Reakcijose kuriose dalyvauja tik dujos, P. K. netūrėtų pakisti, nebent pakeitus temperatūrą.
Sveiki, reikia pagalbos reakcijas lyginant elektroniniu-joniniu būdu.
Duota reakcija:
KBr + KMnO4 + H2SO4 -> Br2 + MnSO4 + K2SO4 + H2O
Sudarau puslygtes:
1) 2Br(-) ->Br2(krūvis 0) + 2e;
2) MnO4(-) + 8H(+) + 5e -> Mn(2+) +4H2O
Tada pirmąją lygtį padauginu iš 5 o antrąją iš 2 tačiau gaunu neteisingai. Gal kas galėtų pasakyti kur padariau klaidą?
Ir gal kas galėtų padėti išlyginti šią elektroniniu-joniniu būdu:
HCl + KMnO4 -> MnCl2 + Cl2 + KCl +H2O
((
