CodeAve.com(Random JavaScript Text)
1903 metais Nobelio premija chemijos srityje gavo švedų mokslininkas Svante August Arrhenius už elektrolitinės disociacijos teoriją.
Nežinau ar yra jau sukurta tokia tema šiame forume,bet aš jos neradau, tad sukūriau , nes turiu keletą klausimų apie fiziką, tad nenoriu teršti jais kitų temų.(Jeigu tema ne vietoje galėsit ištrinti, bet visgi manau atsiras fizika besidominčių žmonių kurie man galės pagelbėti (ar vieni kitiems))
Tai va, mano klausimas yra apie mechaninį darbą, kurio aš nelabai suprantu.
Žinau ,kad mechaninis darbas tai kūną veikiančios jėgos(Niutonais) ir jo nukeliauto atstumo(metrais) sandauga. Ką man tai sako? Ne kažką, pagal pateiktą vadovėlyje pavyzdį suprantu, jog pavyzdžiui pakeliant 1N sveriantį kūną į 1m aukštį atliekamas 1J darbas.
Tačiau realiai juk kūnas kurio svoris 1N paveiktas priešingos krypties jėgos nedidesnės nei 1N išlaiko rimtį, taip? Vadinasi realybėje pakelti tokį kūną panaudojama daugiau jėgos.
Be to juk šis kūnas sveriantis 1N gali nukeliauti 1m atstumą paveiktas ir 2 ir 3 N jėga((F>1N)antraip juk jis nepajudės iš rimties būsenos) tačiau vadovėlyje į šią jėgą neatsižvelgiama, kiek suprantu svarbi tik jėga kuri įveikiama kai kūnas pasislenka(šiuo atveju svoris P=1N), o priešingos krypties jėgos didumas nepaisomas(nors turi kažkokios įtakos darbo spartai).
Jei gerai supratau panašiai ir stumiami kūnai atlieka darbą lygų įveiktai trinties jėgai padaugintai iš atstumo .
Tačiau ar tokį darbą(lygų trinties jėgos ir nukeliauto atstumo sandaugai) atlieka ir pavyzdžiui krentantis kūnas? o kaip laisvai krentantis kūnas?
