← ATGAL
Chemijos žinynas

Cheminiai ryšiai

Paskelbta: prieš daugiau nei 13 metų • Atnaujinta: prieš apie 21 valandas • 5620 peržiūrų

Cheminiai ryšiai yra jėgos, kurios jungia atomus į molekules ir sudaro įvairias medžiagas. Be šių ryšių negalėtų egzistuoti nei vanduo, nei druska, nei joks kitas junginys. Cheminių ryšių supratimas yra vienas svarbiausių chemijos pagrindų.

Kas yra cheminis ryšys?

Cheminis ryšys atsiranda, kai atomai dalijasi elektronais arba perduoda juos vienas kitam. Atomai siekia tapti stabilesniais, todėl jie jungiasi į molekules. Yra keletas pagrindinių cheminių ryšių tipų: joninis, kovalentinis ir metalinis.

Joninis ryšys

Joninis ryšys susidaro tarp metalų ir nemetalų. Šiame ryšyje metalas atiduoda elektronus, o nemetalas juos priima. Taip susidaro teigiami jonai (kationai) ir neigiami jonai (anionai), kurie traukia vienas kitą.

Paprasčiausia taisyklė: metalas + nemetalas = joninis junginys. Pavyzdžiui, natrio chloridas (NaCl) - tai valgomoji druska. Natris (metalas) atiduoda elektroną chlorui (nemetalas), ir susidaro joninis ryšys.

Joninių junginių pavyzdžiai: LiBr (ličio bromidas), CuSO4 (vario sulfatas), FeO (geležies oksidas), Na2S (natrio sulfidas).

Kovalentinis ryšys

Kovalentinis ryšys susidaro, kai atomai dalijasi elektronais. Šis ryšys dažniausiai būna tarp nemetalų. Elektronai priklauso abiems atomams vienu metu, todėl abu atomai tampa stabilesni.

Paprasčiausia taisyklė: nemetalas + nemetalas = kovalentinis junginys. Pavyzdžiui, vandens molekulėje H2O deguonis dalijasi elektronais su dviem vandenilio atomais.

Kiti kovalentinių junginių pavyzdžiai: O2 (deguonis), CO2 (anglies dioksidas), NH3 (amoniakas).

Metalinis ryšys

Metalinis ryšys būdingas metalams. Šiame ryšyje elektronai gali laisvai judėti tarp atomų, tarsi elektronų jūra. Būtent dėl šios priežasties metalai gerai praleidžia elektrą ir šilumą. Pavyzdžiai: geležis (Fe), varis (Cu), auksas (Au).

Kaip nustatyti ryšio tipą naudojant Paulingo skalę?

Paulingo skalė padeda nustatyti, koks cheminis ryšys susidarys tarp dviejų elementų. Kiekvienas elementas turi savo elektroneigiamumo vertę - tai parodo, kaip stipriai elementas traukia elektronus.

Norint nustatyti ryšio tipą, reikia:

  1. Rasti abiejų elementų elektroneigiamumo vertes.
  2. Iš didesnės vertės atimti mažesnę.
  3. Jei skirtumas didesnis nei 1,6 - tai joninis ryšys.
  4. Jei skirtumas nuo 0 iki 1,6 - tai kovalentinis ryšys.

Pavyzdys 1: Vandens molekulė H2O. Deguonies elektroneigiamumo vertė yra 3,5, o vandenilio - 2,1. Skirtumas: 3,5 - 2,1 = 1,4. Kadangi 1,4 < 1,6, tai kovalentinis ryšys.

Pavyzdys 2: Cezio fluoridas CsF. Fluoro elektroneigiamumo vertė yra 4,0, o cezio - 0,7. Skirtumas: 4,0 - 0,7 = 3,3. Kadangi 3,3 > 1,6, tai joninis ryšys.