Chemijos ir kitų gamtos mokslų mėgėjų svetainė
Pagrindinis · Diskusijos · Komentarai · Chemijos knyga · Chemijos žinynas · Egzaminų užduotys · Skaičiuoklis · Klausimynas · Bandymai su aprašymais · Reagentų gamyba · Cheminių medž. parduotuvės · Albumas · Naujienos · Straipsniai
Apie chemija.org
Svetainės archyvas


Pristatymas skaidrėse
Atsitiktinė foto
Mokslinis metodas

Prisijungti
Vartotojas:

Slaptažodis:
Atsiminti šiame puslapyje


Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Naujausi uždaviniai
chloroformas
» uždavinys su tankiu
iliuzijama
» Jonai
Sama
» Padėkit pabaigti spęsti uždavinį
mamule
»
brolis
» mases dalis
cheetaH
»
alkanas
» 982 uzdavinys
AIVONA
» SKAIČIAVIMAI PAGAL TERMOCHEMINES LYGTIS
Chemijalife
» Hidratai
Chemijasks
» Dujų tūrio išsiskyrimas
Apklausa
Kaip rūpinatės savo sveikata?

Sportuoju
Sportuoju
33% [15 Balsai]

Sveikai maitinuosi
Sveikai maitinuosi
13% [6 Balsai]

Daug žaidžiu su kompiuteriu
Daug žaidžiu su kompiuteriu
9% [4 Balsai]

Geriu vitaminus
Geriu vitaminus
24% [11 Balsai]

Sąžiningai vykdau visus aukščiau esančius punktus
Sąžiningai vykdau visus aukščiau esančius punktus
7% [3 Balsai]

Nesirūpinu
Nesirūpinu
15% [7 Balsai]

Balsai: 46
Pradėtas:
Baigtas:

Rezultatai
Komentarai

Baigtas:
Archyvas
Nobelio premijos
CodeAve.com(Random JavaScript Text) 1985 metais chemijos Nobelio premija buvo paskirta matematikui Herbert A. Hauptman ir chemikui Jerome Karle 'už išskirtinius pasiekimus, kuriant tiesioginius metodus kristalų struktūrai nustatyti'. H.A. Hauptman labai daug prisidėjo sprendžiant vieną iš sudėtingiausių problemų, iškylančių nustatinėjant kristalinių medžiagų struktūras rentgeno spindulių difrakcijos metodu - vadinamą fazių problemą.

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 1
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 4,025
Naujausias narys: verkacatosc1976

Vartotojų istorija:

Vaiduoklis 1 Diena
verkacatosc197619 Savaitės
apamsioree197519 Savaitės
alinawhcon197519 Savaitės
sancnivibre197019 Savaitės
inicjater198220 Savaitės
×
 
Tinkinta paieška
Rūšiuoti pagal:
Relevance
Relevance
Date
Neišspręsta: 46 / Uždavinyne: 163

Sunkių uždavinių pateikimas
Bandymai su aprašymais
44. Reakcijos, kurių metu susidaro nuosėdos 2 dal.
43. Reakcijos, kurių metu susidaro nuosėdos 1 dal.
42. Tirpalas, "praryjantis" kalio premanganato tirpalo spalvą
41. Vario degimas acetono garuose
38. Rudi dūmai
Pagrindiniai chemijoje naudojami reagentai
Chemijos žinynas
Kai kurių medžiagų ir jonų standartinės susidarymo entalpijos
Metalų lydimosi ir virimo temperatūros
Pagrindinės vidurinės mokyklos chemijos formulės vienoje vietoje
Kai kurios cheminės medžiagos
Organinių medžiagų nustatymas
Dujų nustatymas
Jonų atpažinimo reakcijos
Peržiūrėti visą chemijos žinyną
Chemijos knyga
Oksidacijos laipsnis
Peržiūrėti visą chemijos knygą
Metalų įtampų eilė
Peržiūrėtas: 687 - Uždavinį įkėlė: Gabriella - 09-02-2014
 
Uždavinys tikrai nėra sudėtingas, tačiau pastrigau :/
Geležies strypas, kurio masė 12g, įmerktas į CuSO4 tirpalą, kuriame buvo 3,2g CuSO4. Apskaičiuokite strypo masę reakcijos pabaigoje.


1) Apsiskaičiavau abu n:
n(Fe)= 12g/56g/mol=0,214mol
n(CuSO4)=3,2g/160g/mol=0,02mol

2) Pasirašiau reakciją
Fe+CuSO4-->Cu+FeSO4

3) Kadangi tiek reagentų tiek produktų buvo po vieną molį, o n(CuSO4) mažesnis ir sureagavo visas kiekis, tai reakcijoje Fe molių kiekį irgi ėmiau 0,02mol, ir iš to apskaičiavau, kad:
m(sureagavusio Fe)=0,02g/mol * 56g= 1,12g

Tada tiesiog apsiskaičiavau likusią strypo masę:
m(strypo)=12g-1,12g=10,88g


Knygoje atsakymas - 12,16g.
Ką ne taip dariau? Gal geležį reikėjo imti trivalentę?
Komentarai
chemikas Rimas 09-02-2014
strypo masė po reakcijos lygi 12 - ištirpusios Fe masė + nusėdusio Cu masė
chemikas Rimas 09-02-2014
atsakymas knygoje yra teisingas
Gabriella 09-02-2014
Tai varis nusėda ant strypo?
Dėkui.
Rašyti komentarą 
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą .
Info apie psl. Info apie sistema